Kūryba – tai istorija, kurioje dalyvauju tiek, kiek save atsimenu. Piešimas, pačios auginami ir puoselėjami gėlynai, neaprėpiama meilė gamtai ir jos grožiui, viso to paskatintos menų ir floristikos studijos – tai ilgas kelias ir pastovus jausmas, jog esu savo kelyje.
Ir kai kas nors klausia, kodėl tiek daug veiklų telpa po mano stogu – tai tiesiog esu aš ir kūryba, kūryba įvairiuose gyvenimo lygmenyse ir etapuose, natūralus virsmas, kuris susidėliojo į įvairialypį dabartinį paveikslą su puokšte kūrybinių veiklų.
Gamtos formos, jos dalelės yra labiausiai artimas dalykas žmogui, jo prigimčiai, emocinei ir psichologinei gerovei. Artimiausios ir man. Gamta yra mano kūrybos pagrindinis įkvėpimas ir šaltinis, nepaliaujamai stebinantis mane savo unikalumu ir tobulumu.
Turėdami dalelę gamtos namuose ar darbo vietoje, nejučia pastebėsime, kad gyvenimo, darbo, bendravimo kokybė yra geresnė, kad mūsų teigiamas emocinis lygis kyla. Mūsų akys ir smegenys, apsikeitę emocine informacija su augalais ar kitomis jų formomis jaučiasi labiau nurimę, atsipalaidavę, lengviau priima ir apdoroja aplinkos informaciją, stresą, nuovargį.
Istorija per augalus, ar tai būtų piešiniuose, ar puokštėje, ar kompozicijose turi tamprų ryšį su kūrėju. Kūriniuose ta istorija yra tikra ir autentiška, atspindi patį kūrėją ir jo energiją, pasaulėžiūrą ir vaizduotę.
Gera istorija, kaip ir kūrinys – turi sukelti emocijas.